Europos energijos krizė padidina buitinių energijos kaupimo poreikius

Kadangi Europos energetikos rinka ir toliau svyruoja, elektros ir gamtinių dujų kainų augimas vėl paskatino žmonių dėmesį į energetikos nepriklausomybę ir išlaidų kontrolę.

1. Dabartinė energijos trūkumo padėtis Europoje

① Kylančios elektros kainos sustiprino energijos sąnaudų slėgį

2023 m. Lapkričio mėn. Didmeninė elektros energijos kaina 28 Europos šalyse padidėjo iki 118,5 euro/MWh, tai yra 44%mėnesio padidėjimas. Kylančios energijos išlaidos daro didžiulį spaudimą namų ūkio ir įmonių vartotojams.

Ypač piko metu suvartojant elektros energiją, energijos tiekimo nestabilumas sustiprino elektros kainų svyravimus, todėl paskatino energijos kaupimo sistemų paraiškos poreikį.

② Trumpas gamtinių dujų tiekimas ir kylančios kainos

Nuo 2023 m. Gruodžio 20 d. Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina pakilo iki 43,5 euro/mwh, ty 26% daugiau nei žemas taškas rugsėjo 20 d. Tai atspindi nuolatinę Europos priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo ir padidėjusio paklausos žiemos piko metu.

③ Padidėjusi priklausomybės nuo energijos importo rizika

Po Rusijos ir Ukrainos konflikto Europa prarado daug pigių gamtinių dujų tiekimo. Nors ji padidino pastangas importuoti SGD iš JAV ir Vidurinių Rytų, išlaidos žymiai išaugo, o energetikos krizė nebuvo visiškai sušvelninta.

2. Buitų energijos kaupimo paklausos augimo varomoji jėga

① Skubus poreikis sumažinti elektros energijos sąnaudas

Dažni elektros kainų svyravimai vartotojams leidžia saugoti elektrą, kai elektros energijos kainos yra žemos, ir sunaudoja elektrą, kai elektros energijos kainos yra aukštos per energijos kaupimo sistemas. Duomenys rodo, kad namų ūkių, turinčių energijos kaupimo sistemas, elektros sąnaudas galima sumažinti 30–50%.

② Energijos savarankiškumo pasiekimas

Gamtinių dujų ir elektros tiekimo nestabilumas paskatino namų ūkio vartotojus pirmenybę diegti fotoelektrinės + energijos kaupimo sistemas, siekiant pagerinti energetinę nepriklausomybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinės energijos tiekimo.

③ Politikos paskatos labai skatino energijos kaupimo plėtrą

Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys pristatė daugybę politikų, skatinančių populiarinti buitinių energijos kaupimo sistemas. Pavyzdžiui, Vokietijos „Metinis mokesčių įstatymas“ atleidžia mažus fotoelektrines ir energijos kaupimo sistemas nuo pridėtinės vertės mokesčio, kartu suteikdama diegimo subsidijas.

④ Technologinė pažanga sumažina energijos kaupimo sistemų sąnaudas

Nuolat tobulėjant ličio akumuliatorių technologijai, energijos kaupimo sistemų kaina kasmet sumažėjo. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, nuo 2023 m. Ličio baterijų gamybos sąnaudos sumažėjo maždaug 15%, žymiai pagerinant energijos kaupimo sistemų ekonominį efektyvumą.

3. Rinkos būklė ir ateities tendencijos

① Europos namų ūkio energijos kaupimo rinkos būklė

2023 m. Namų ūkių energijos kaupimo rinkos paklausa Europoje sparčiai augs, o naujos energijos kaupimo talpa bus apie 5,1GWh. Šis skaičius iš esmės suvirškina inventorių 2022 m. Pabaigoje (5,2GWh).

Kaip didžiausia namų ūkio energijos kaupimo rinka Europoje, Vokietija sudaro beveik 60% visos rinkos, daugiausia dėl jos politikos palaikymo ir aukštų elektros kainų.

② Rinkos augimo perspektyvos

Trumpalaikis augimas: 2024 m., Nors tikimasi Dėl tokių veiksnių kaip energijos trūkumas ir politikos palaikymas.

Vidutinis ir ilgalaikis augimas: Tikimasi, kad iki 2028 m. Europos namų ūkio energijos kaupimo rinkos kaupiamosios pajėgumai viršys 50GWh, o vidutinis metinis junginio augimo tempas bus 20–25%.

③ Technologijos ir politikos skatinimas

„Smart Grid“ technologija: AI varomas intelektualusis tinklelis ir galios optimizavimo technologija dar labiau pagerina energijos kaupimo sistemų efektyvumą ir padeda vartotojams geriau valdyti energijos apkrovas.
Tęsiama politikos parama: Be subsidijų ir mokesčių paskatų, šalys taip pat planuoja priimti teisės aktus, kad būtų skatinamas plačiai naudoti fotoelektrines ir energijos kaupimo sistemas. Pavyzdžiui, Prancūzija planuoja iki 2025 m. Įtraukti 10 gWh buitinių energijos kaupimo projektų.