Europos energetikos krizė paskatino buitinės energijos kaupimo paklausą

Europos energijos rinkai ir toliau svyruojant, kylančios elektros ir gamtinių dujų kainos vėl atkreipė žmonių dėmesį į energetinę nepriklausomybę ir sąnaudų kontrolę.

1. Dabartinė energijos trūkumo padėtis Europoje

① Kylančios elektros kainos padidino energijos sąnaudų spaudimą

2023 metų lapkritį didmeninė elektros kaina 28 Europos šalyse pakilo iki 118,5 euro/MWh ir, palyginti su mėnesiu, padidėjo 44 proc. Didėjančios energijos sąnaudos daro didžiulį spaudimą namų ūkiams ir verslo vartotojams.

Energijos tiekimo nestabilumas ypač piko elektros energijos vartojimo laikotarpiais padidino elektros kainų svyravimus, o tai lemia energijos kaupimo sistemų taikymo poreikį.

② Įtemptas gamtinių dujų tiekimas ir kylančios kainos

2023 m. gruodžio 20 d. Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina pakilo iki 43,5 euro/MWh, ty 26% daugiau nei žemiausio taško rugsėjo 20 d. Tai atspindi nuolatinę Europos priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo ir padidėjusią paklausą žiemos piko metu.

③ Padidėjusi priklausomybės nuo energijos importo rizika

Europa po Rusijos ir Ukrainos konflikto prarado daug pigių gamtinių dujų tiekimo. Nors ji padidino savo pastangas importuoti SGD iš JAV ir Artimųjų Rytų, kaina gerokai išaugo, o energetikos krizė nebuvo visiškai sušvelninta.

2. Buitinės energijos kaupimo paklausos augimo varomoji jėga

① Reikia skubiai sumažinti elektros sąnaudas

Dėl dažnų elektros kainų svyravimų vartotojai gali kaupti elektrą, kai elektros kaina yra žema, ir naudoti elektrą, kai elektros kaina yra aukšta, per energijos kaupimo sistemas. Duomenys rodo, kad namų ūkių, kuriuose įrengtos energijos kaupimo sistemos, elektros sąnaudos gali sumažėti 30–50 proc.

② Energijos savarankiškumo pasiekimas

Gamtinių dujų ir elektros tiekimo nestabilumas paskatino buitinius vartotojus pirmenybę teikti fotovoltinėms + energijos kaupimo sistemoms, siekiant pagerinti energetinę nepriklausomybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinio energijos tiekimo.

③ Politikos paskatos labai paskatino energijos kaupimo plėtrą

Vokietija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys įgyvendino daugybę politikos priemonių, skatinančių buitinių energijos kaupimo sistemų populiarinimą. Pavyzdžiui, pagal Vokietijos „Metinį mokesčių įstatymą“ mažos fotovoltinės ir energijos kaupimo sistemos atleidžiamos nuo pridėtinės vertės mokesčio ir suteikiamos subsidijos įrengimui.

④ Technologijų pažanga sumažina energijos kaupimo sistemų sąnaudas

Nuolat tobulėjant ličio baterijų technologijai, energijos kaupimo sistemų kainos kasmet mažėjo. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, nuo 2023 metų ličio baterijų gamybos savikaina sumažėjo apie 15%, o tai gerokai pagerino energijos kaupimo sistemų ekonominį efektyvumą.

3. Rinkos būklė ir ateities tendencijos

① Europos namų ūkio energijos saugojimo rinkos būklė

2023 metais sparčiai augs buitinių energijos kaupimo rinkos poreikis Europoje – naujos energijos kaupimo instaliuotos galios sieks apie 5,1 GWh. Šis skaičius iš esmės atitinka atsargas 2022 m. pabaigoje (5,2 GWh).

Vokietija, kaip didžiausia buitinių energijos kaupimo rinka Europoje, užima beveik 60 % visos rinkos, daugiausia dėl politinės paramos ir aukštų elektros kainų.

② Rinkos augimo perspektyvos

Trumpalaikis augimas: 2024 m., nors tikimasi, kad pasaulinės energijos kaupimo rinkos augimo tempas sulėtės, o per metus padidės apie 11 proc., Europos namų ūkių energijos kaupimo rinka vis tiek išliks spartus dėl tokių veiksnių kaip energijos trūkumas ir politinė parama.

Vidutinės ir ilgalaikės trukmės augimas: tikimasi, kad iki 2028 m. Europos namų ūkių energijos kaupimo rinkos bendra instaliuota galia viršys 50 GWh, o vidutinis metinis sudėtinio augimo tempas sieks 20–25%.

③ Technologijos ir politikos skatinimas

Išmaniojo tinklo technologija: AI valdoma išmanusis tinklas ir energijos optimizavimo technologija toliau gerina energijos kaupimo sistemų efektyvumą ir padeda vartotojams geriau valdyti energijos apkrovas.
Nuolatinė politikos parama: Be subsidijų ir mokesčių paskatų, šalys taip pat planuoja priimti teisės aktus, skatinančius platų fotovoltinių ir energijos kaupimo sistemų naudojimą. Pavyzdžiui, Prancūzija planuoja iki 2025 metų pridėti 10 GWh buitinių energijos kaupimo projektų.